- sprangumas
- sprangùmas sm. (2) → sprangus: 1. K, KI293, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, Ser Aš da niekur nemačiau sūrio tokiu sprangumù Sdk. Neišpasakytas sprangùmas, kol nepapuvę; kai papūsta – nieko sau kriaušės Dkš. Kai šitos grūšnios pastovi, tai sprangùmas pranyksta Ds. Išgerkim kavos, praeis sprangùmas, valgius varškės Mrj. 2. Dabar jie dirbo abu triguba energija, užmiršę dūmų sprangumą, garus, pavojų J.Balt.
Dictionary of the Lithuanian Language.